Šaltinis: www.weheartit.com
„ Ne-dykinėju (o ne: nedykinėju). Vargstu gyvenimą, kurį kuriuosi pati savo mažammažammažm (vos ne iki beprotybės) pasaulyje, kuriame kitų šiek tiek daugiau nei manęs pačios. Ir tai - jokiu būdu ne apgailėtina, tiesiog man šiuo metu nesiseka, kaip pasakytų mano geriausia draugė.
Aplinkybės
man vis mesteli kažką tokio, kas rodosi kaip koks paradoksas ar juokas
šiandieniniame vargime gyvenimo (gražiau niekas ir nesugalvotų); štai - kitą
savaitę dalyvauju muzikos ir poezijos vakaronėje, kaip jos dalis - viena iš
dalyvių - ir mano vardas puikuojasi gražioje afišoje (šiandien vieną
nukniaukiau; ji buvo skirta pakabinimui kur nors, o aš ją ant sienos, pas save
pakabinau, ir ramunei pasakiau, kad pritrūkau afišų---), šiandien susipažinti
spėjau ir su viena mergaite, su kuria mūsų keliai vis kirsdavosi, jos vardas
yra laura ir ji - dailininkė (tai supratau iš jos trumpai kirptų nagų ir mėlyna
spalva pasidengusių nagų/panagių/nagų odelių), ir ši kreipiasi į mane ir mano
paltą raudoną (ir tai kažkaip miela, juolab, kad visą pavakarę seminaro metu
svarsčiau, kaip užkalbinti ją. <...>
Seminaras buvo įdomus, vis šmaikštavau su drauge apie diskriminaciją ir
šaipėmės viena iš kitos. (šypsenos intarpas) Seniai jau to nėra buvę, kad abi
sėdėtumėme renginyje, aktualiame mums abiems, o prieš jį - gurkšnotume kavą,
bibliotekos kavinukėje.
<...>
---
Žinot, aš ne visada prapliūpstu žodžiais. Tiesiog šiandien buvo ilga ir sunki diena.
Beveik
turiu pamatus ateičiai, bet nežinau, kaip išgyvensiu dabartį (ir aš
išgyvensiu--- nors, išgyvensiu, mama visada sako: "juk gyva į žemę
nesulysi...").
<...>
---
Jūs vis dar kaip Šyva ar kitas egzotiškas dievas, kurio vardo nevalia minėti be
reikalo, bet jis turi daug rankų ir vis tik nespėja?“ (ištrauka iš laiško K.)
***
Miestas šąla, supasi, vyniojasi vis į tankesnius ir didesnius debesis, kurie
tarsi užgula praeiviams nugaras, todėl šie vaikšto pasilenkę, tarsi parietę po
savimi didžiąją dalį savosios savasties, o rankas ir šypsenas slepia po
kapišonų gaubtais. Ne mandresnė ir aš: supuosi įsikibus į parankę sau pačiai ir
zuikiu keliauju namo, nes autobuse šilčiau nei už jo durų.
--- žinau tik tiek, kad gerais norais ir pragaras grįstas.
Tad:
Laikykitės, kad ir kokie darbai ar mintys
beslėgtų.
Saldžių sapnų.
Henüz hiç yorum yapılmamış.
Yorumunu bırak, tartışmaya başla!