Šaltinis: www.weheartit.com

„ Ne-dykinėju (o ne: nedykinėju). Vargstu gyvenimą, kurį kuriuosi pati savo mažammažammažm (vos ne iki beprotybės) pasaulyje, kuriame kitų šiek tiek daugiau nei manęs pačios. Ir tai - jokiu būdu ne apgailėtina, tiesiog man šiuo metu nesiseka, kaip pasakytų mano geriausia draugė.

Aplinkybės man vis mesteli kažką tokio, kas rodosi kaip koks paradoksas ar juokas šiandieniniame vargime gyvenimo (gražiau niekas ir nesugalvotų); štai - kitą savaitę dalyvauju muzikos ir poezijos vakaronėje, kaip jos dalis - viena iš dalyvių - ir mano vardas puikuojasi gražioje afišoje (šiandien vieną nukniaukiau; ji buvo skirta pakabinimui kur nors, o aš ją ant sienos, pas save pakabinau, ir ramunei pasakiau, kad pritrūkau afišų---), šiandien susipažinti spėjau ir su viena mergaite, su kuria mūsų keliai vis kirsdavosi, jos vardas yra laura ir ji - dailininkė (tai supratau iš jos trumpai kirptų nagų ir mėlyna spalva pasidengusių nagų/panagių/nagų odelių), ir ši kreipiasi į mane ir mano paltą raudoną (ir tai kažkaip miela, juolab, kad visą pavakarę seminaro metu svarsčiau, kaip užkalbinti ją. <...>

Seminaras buvo įdomus, vis šmaikštavau su drauge apie diskriminaciją ir šaipėmės viena iš kitos. (šypsenos intarpas) Seniai jau to nėra buvę, kad abi sėdėtumėme renginyje, aktualiame mums abiems, o prieš jį - gurkšnotume kavą, bibliotekos kavinukėje.

<...>
---

Žinot, aš ne visada prapliūpstu žodžiais. Tiesiog šiandien buvo ilga ir sunki diena.

Beveik turiu pamatus ateičiai, bet nežinau, kaip išgyvensiu dabartį (ir aš išgyvensiu--- nors, išgyvensiu, mama visada sako: "juk gyva į žemę nesulysi...").
<...>

---
Jūs vis dar kaip Šyva ar kitas egzotiškas dievas, kurio vardo nevalia minėti be reikalo, bet jis turi daug rankų ir vis tik nespėja?“ (ištrauka iš laiško K.)

***
Miestas šąla, supasi, vyniojasi vis į tankesnius ir didesnius debesis, kurie tarsi užgula praeiviams nugaras, todėl šie vaikšto pasilenkę, tarsi parietę po savimi didžiąją dalį savosios savasties, o rankas ir šypsenas slepia po kapišonų gaubtais. Ne mandresnė ir aš: supuosi įsikibus į parankę sau pačiai ir zuikiu keliauju namo, nes autobuse šilčiau nei už jo durų.

--- žinau tik tiek, kad gerais norais ir pragaras grįstas.

Tad:
Laikykitės, kad ir kokie darbai ar mintys beslėgtų.
Saldžių sapnų.

Severim! 5