22.05.2012
27, Radviliškis, Litvanya
Kai akys apgauna,
Ir protas meluoja,
Aplinkui tamsa -
Gyvenimo rankos sūpuoja...
Ar žinai tą jausmą kai nieko nesupranti, aplinkui tamsu, nieko nematai kas vyksta?
Kartais vat norisi ištrūkt iš žmonių apsūpties, pabėgt, išsirėkt ir tik tada grįžti, ramiai ir su kitokiu jausmu...
Tas laikas kai kuo tolyn tuo labiau pradedu užmiršti paprasčiausius dalykus tiesiog nepamenu, mano protas užtemęs ir negaliu pro jį prasiskverbti...
Aplinkui žmonės visi skirtingi, bet tuo pačiu ir labai panašūs. Sunku bendrauti su žmonėmis kai tau yra sunku, bet kartais tas jausmas pradingsta ir protas nušvinta, tada pradedi gyvent...
Sunku pabėgt nuo realybės, dar sunkiau joje gyvent, bet kas sakė, kad tai neįmanoma?
Andrius Turkija 2012-05-15
78 views
Gražiai ir prasmingai. Spaudžiu žalią. ;}
Malonu kad patiko :]