Žmonės pernelyg arti priėjo prie manęs. O rašymas, jis dingo. Nepalikau nieko sau, apart tų rytinių ritualų su kavos puodeliu ir smilkstančia cigarete rankoje. Liko tik žvilgsnis į tolį įpučiant dūmus į plaučius ir drebantys nuo šalčio pirštai. Keletas prisiminimų, mintyse prabėgančių taip greitai, jog nė pati nespėju jų aiškiai pamatyti.

Baisu. Nepalikti nieko sau. Per daug atsiduoti kitiems. Žmogaus rankose tapti pažeidžiama.Tai ne man. Negaliu sau to leisti. Nenoriu. Šį vakarą net nupurto nuo tokios minties. Noriu būti vilku. Man nereikia nieko. Aš viską galiu pasiimti pati, galiu pati ištverti naktis, nes rytai...., jie tokie nuostabūs. Gyvenu vien dėl jų.

Nežinau kas vyksta. Turėčiau būti laiminga, manau , kad esu tokia. Akimirkomis kuriose yra žmogus kuriam nuoširdžiai rūpi, bet kažin kodėl negaliu tuo patikėti, nepaisant to, kad atsiduodu į jo rankas lyg mažas silpnas žvėrelis, nors giliai, sielos gūdumoje žinau, žvėris nemiega, jis niekada nepalieka manęs neprižiūrimos. Jis vienintelis visuomet būna su manimi, jis budi. Šią naktį būtent jis ir verčia mane rašyti. Verčia jausti, kad darydama tai rizikuoju. Dar nežinau kuo, bet jaučiu, kad gali nutikti kažkas labai neprognozuojamo. Įdomu, žvėris pasileis bėgti, ar vis tik, baigus rašyti dar leis man pasidžiaugti gyvenimu apie kurį svajoja daug kas. Bet svajoja tik tie, kurie nežino kokia kaina už jį mokėti tenka. Niekada ir nesužinos, toks gyvenimas ne jiems. Ne masėms išaugintoms šiltnamio salygomis. Toks gyvenimas tik tiems, kurie yra pajėgus ištverti pragarą žemėje. Tik tiems, kurie nebebijo nei savo pačių nei kitų demonų. Jis tik tiems, kurie sugeba su jais gyventi. Priimti tai, kaip dalį savęs.

Matyt mano demonai, viduje tūnantis žvėris, visada bus tai, kas neleis man pamiršti savo prigimties. Tai, kas neleis pamiršti rašymo. Pamiršti to, kad viskas niekada nebūna gerai. Tiesiog nebūna.

Ir tikriausiai net galėdama pasirinkti, savo demonus palikčiau sau ir nekeisčiau jų į nieką. Jie man leidžia jaustis laisvai. Paradoksalu. Bet tik jų dėka nesijaučiu supančiota paviršutiniško pasaulio virvėmis.

Ačiū jiems.