atostogauju: raviu burokėlių lysvę kiemo gale, baidau žvirblius iš vyšnios, laistau petunijas, išsikerojusias ant šulinio; sprendžiu rebusus ir garsiai klausausi muzikos/televizoriaus/radijo; leidžiuosi mokoma, kaip kepti čeburekus a le mama, gaunu barti už puodelį, kuriame medus ir vėl neištirpo (o aš taip ir nepabaigiau išgerti arbatos)/ už praimtą grietinės indelį (nes dar senajame yra grietinės)/už bodėjimąsi skinti vyšnias ir labai retai – už tai, kad ginčijuosi.

atostogauju: prabėgomis perverčiu Bulgakovą, pagal muziką kratau galvą ir mokau katiną gražaus elgesio; šypsausi, kai mane fotografuoja ir valgau šaltieną prie ežero. grįžtu namo dešimtą ir niekam nepasakoju, kiek daug gandrų sutikau pakelėje.

atostogauju: tetis savinasi mano mp3, sakydamas, kad nori išsiaiškinti kokią muziką klausausi; mama moko kaip išsirinkti rūbus rugsėjo pirmajai, o sesuo klausia, ar yra Kelmėje pirkti spalvotų vokų. mamos mėgstamiausias žodis – „pankuoti“.
---
oda išdeginta saulės, o ausys išmankštintos „Stand by me“ korėjietiškos versijos, kur vienintelis suprantamas dalykas – priedainis.
iš naujo siunčiu neišsiųstus/nepabaigtus laiškus bei skaitau poeziją. kartais atrodo, kad pradedu trauktis, bet tėvai pakeičia kalbą ir sako, kad galėsiu restauruoti svirną/daržinę ir prisikvietusi poetų – rengti meninius vakarus. ---

juk niekada žmogus nebuvo mažas, jei buvo savimi (Just. Marcinkevičius)

---

Severim! 6