(nuoroda į pav.:
http://data.whicdn.com/images/4993366/tumblr_lbyzekmGFH1qzux4zo1_500_large.jpg)
---

judesius varžo kaitra ir suknelė, kilpomis susipainiojusi palei kojas. jei šlifuočiau takelius, palei jūrą, sakyčiau, jog – žiū, jūriniais mazgais suknutė pasidabino. kaip gražu, - dar pridėčiau ir murkčiau, veidą atsukusi į saulę, kol oda dengtųsi rudu lukštu.

judesius varžo muzika ir katės, piktai šnairuojančios viena į kitą. įtampai pasiekus aukščiausią tašką, viena nusliūkina ant sleksčio ir baltose lėtenėlėse paslepia snukutį, o kita – šniukštinėja aplinkui ir liežuvio galiuku nurenka nuo žemės net tuos trupinius, kuriuos palikau skruzdėms išsinešti.

judesius švelniai nugremžia vėjas, prakvipęs obuoliais – vis kaktomuša ir kaktomuša mes susiduriam, peteliškėms kelią pastojant.

draugė, kampuotais judesiais, karts nuo karto stumteli mane pirmyn arba atgal ir aš atitokstu tik suvokusi, jog šios rankos – šaltos šaltos. jaučiu, pagunda tampo už kasos, kad prisiliesti dar kartą ir visą karštį perduoti jai. nuveju ją, nuveju draugę: tai susitinkam, kai aš grįšiu nuo...- aha, gerai, susitiksim vėliau, iki.

---
mano sapnai kasnakt vis išraiškingesni ir ilgesni. sapnuoju kalavijus, giminaites, keliones ir spalvas, besikeičiančias lyg kaleidoskope. rytas nesuvokiu kur esu, bet viską darau iš įpratimo: pakirstu, žvilgteliu veidrodin, atveriu langus, pakalbinu orchidėją, besikankinančią nuo žiedų gausos, numaldau šunį, vilkeliu besisukantį ir bandau užpildyti dienas, kurios vis tįsta ir tįsta. mama pasakytų, jog tokiam tįsimui nėra nei pradžios, nei pabaigos--- ir aš sutikčiau.

visa kita... pakartotiniai laikai apie kuriuos kalbėti galiu tik probėkšmiais (kaip kad ir gyvenu).
(nors tyla – labiau įkvepianti).

---
nepaisykit manęs ir aš neliksiu jums skolinga.

p.s.
„jei iki rugsėjo pagerės...“ (sakinys iš filmo)

Severim! 3