(Nuotraukos šaltinis: http://data.whicdn.com/images/45042167/tumblr_md0lneHaGB1ryavkwo1_1280_large.jpg)

Dienos per ilgos. Trokštu nuo miesto ir žmonių srautų gatvėse, dusinu save pačią savimi – ak, kaip neoriginalu, bet kitokio egzistencinio būdo kankintis – nesugalvoju, rimbai ir maldos pasiliko Silva Rerum paskutiniame puslapyje, kur likosi ir mano numylėtinis Jonas Kirdėjus, kažkur Vilniuje, kažkur tarp maro, karo ir bado.

Jau greit mėnuo, kai neturiu interneto čia. Nuostolis menkas, alkstu knygų tik. Įsitveriu tai vieną, tai kitą seriją ir skaitau taip, tarsi tai būtų gyvenimo ir mirties klausimas, ir mano pačios savastis priklausytų nuo perskaitytų eilučių. Veikiausiai, nuolatinis sukiojimasis bibliotekos erdvėje ir priminė man, jog kažkada norėjau tapti ja – bibliotekininke; štai, žvilgteliu per petį, kaip bibliotekininkė išdavinėja ir užsakinėja knygas kažkokia programa ir aš jau jos vietoje, už lentynų – užsisakinėju, žymiuosi ir – nebeišjungiu paieškos lango. Jaučiuosi smalsi.
Mano mergina sako, kad tai nesąmonė – „Kam tau mokytis ir kišti pinigus dar papildomai? Pff. Nesąmonė, Germante.“ Nežinau, ką apie tai pasakytų mama, bet turbūt pavartotų vieną mėgstamiausių savo frazių: „Čia yra tavo gyvenimas, daryk kaip tau geriau, tu jau didelė, aš nebegaliu kištis.“ Paradoksalu, bet klausiu patarimo tik. - -

Naktys – per trumpos. Socialinio gyvenimo likę tik dulkės, tarsi niekada nieko ir nebūtų buvę. Aš – dingau, žmonės pasitraukė kartu su manimi. Mes nebesusitinkam.
Iš dalies jaučiuosi kalta (iniciatyva niekada nebuvo stipriausioji mano pusė) (motyvacija – irgi), o kai sunku, bet privalu suimti save į nagą, kaltinu kitus žmones; jie susiburia aplink mane ir aš badau jų šešėlius pirštais, sakau, tai jūs turėtumėte dabar būti su manimi, jūs turėtumėte mane guosti, kodėl aš jums reikalinga tik tada, kai jums reikia kompanijos, kai jūs pavargstat vieni nuo kitų, kodėl tik tada. Man niekas neatsako, mano mergina mane apkabina, rankomis surezga kokoną, į kurią įvynioja mane ir nieko neklausia. Saugi jaučiuosi tada, kai ji greta manęs.

Visa kita – po senovei. Lauke tik niaukiasi ir nieko naujo. Neturiu sugalvojusi plano b atskiriems atvejams, bet gal to ir nereikia, pakol ant riešų supasi dovanotos apyrankės ir skamba varpeliai – irgi – ant riešų.

---
rihanna – stay. Mp3

Severim! 11