Kalėdinis bumas lyg ir praėjo. O man vis dar norisi kalbėti tik apie jį. Vis sukasi mintys, kad žmonės kasmet išleidžia tiek daug pinigų, bet patys pigėja. Kalėdų išvakarėse ir Kalėdų dieną mūsų visų mylimoje veidaknygėje mačiau daugybę sveikinimų su Šv. Kalėdomis. Tik tiek teliko iš mūsų ? Ar žmonės įsivaizduoja, kad jeigu parašys ant savo sienos sveikinimą, skirtą visiems - mylimiems ir nekenčiamiems (taip taip, šiais laikaisi mes ir tokius laikome drauguose, juk "Draugus reikia laikyti arti, priešus dar arčiau") - įprasmins šią šventę ? Staiga juos ims ir aplankys Kalėdinė dvasia/nuotaika/ar dar kažkas visiškai nepaaiškinamo, bet smagaus ? Iliuzijos išblaškomos - taip nebus.

Kur dingo tikrumas ? Vis to paties savęs klausiau. Nežinau kelintos Kalėdos bus, kai niekam nesiunčiu jokio sveikinimo. Nei vienam. Net artimiausius vaidinu užmiršusi. Nors taip nėra. Aš tiesiog pavargau vaidini, kad man visi parūpo būtent šią dieną, būtent tada, kai visi vaidina, kad prisiminė tuos, kuriuos seniai pamiršo.

Bet už vis juokingiausi būna tie sveikinimai su prierašu "Ir atsiprašau visų tuos, kuriuos įskaudinau ar įžeidžiau". Tiesą sakant, man tai nieko nereikštų. Kur dingo žvilgsniai, nuoširdumas ir tikrumas ? Dar būtų visai atleidžiama sms žinutė, jeigu kitų galimybių nėra. Bet žodžiai (!) jie už vis svarbiausi.

Virtome zombiais, kurie pamiršta kaip dalintis tikru gėriu. Prilipę prie ekranų dalinamės netikrumo pilnais sveikinimais, apsimestiniu nuoširdumu laistome kiekvieną parašytą raidę. O kur prisilietimai dingo ? Šypsenos aplinkiniams ? Garsiai tariami atsiprašymai apibarstyti nuoširdžiais žodžiais ? Kur dingo visa tai ?

Aš labai gerai suprantu, kad sunku gyvai pasveikinti tuos, kurie gyvena už jūrų marių. Bet .. Bet kitais atvejais - neatleidžiama.

Dar vienos Kalėdos praėjo besistebiant žmonių netikrumu ir susimąstymų tik prieš Kalėdas. "Šiandien Tavęs atsiprašysiu, viešai, kad visi matytų, nors Tu nesuprasi, kad atsiprašau būtent Tavęs, nes naudosiu daugiskaitą, bet būsiu atsiprašiusi, būsiu atsikračiusi kaltės, o toliau gyvensiu kaip gyvensiu".

Gana to pykčio. Dar reikia jo pasilikti. Juk artėja nuostabesnė "šventė" - Valentino diena, kai visi vaidins labiau mylintys antrąsias puses.