Nusibodo rašyti "tematiškai". Čia kai pasirenku kažką labai konkretaus ir kažkiek protingo, ir suveliu begalę žodžių ta tema, sėdėdamas apsipatenkinęs kaip mažas katinas ant palangės, šildomas pavasario saulutės. Ne, dabar, laikinai, viskas bus biški kitaip. Kadangi tai yra dienoraštis, ir jo funkcija, man atrodo, yra išsaugoti mintis ir išgyvenimus tam tikro gyvenimo laikotarpio, negaliu atsisakyti pramogos šį bei tą čia parašyti.

 O ką rašyti? Taip ir kyla pagunda pradėti: "Atsikeliau 11:42. Pažiūrėjau į sieną. Nieko naujo. Virtuvėj ilgai ieškojau cigarečių pakelį. Radau. Parūkiau, suvalgiau dvi dešreles. Po to salotų. Ir bandelę. Patenkintas savim. Lauke oras neblogas, būtų geresnis, jei šviestų saulė, bet kadangi nešviečia, tai yra visai ne toks jau ir geras, todėl man liūdnoka. Einu depresuoti kambary....". Ne, taip rašyti negalima.

 Tiesą sakant tai gana subjektyvu, ką galima rašyti, o ko negalima. Štai man sugadino nuotaika viena tariamoji nuotaka (beveik rimuojasi), iš pradžių norėjusi praleisti kartu šią naktį, o dabar jau pakeitusi planus. Ar verta apie tai rašyti? Manau, verta - ne dėl Jūsų, o dėl savęs.
  Su ja pastoviai taip, ir tiesą sakant, kaip rimto žmogaus jos jau nepriimu. Esam kartu praleidę ne vieną ir ne dvi naktis, bet dar daugiau kartų turėjome tai padaryti, ir nepadarėme. Tokie žmonės yra netaisyklingi, jie tik trikdo mano šaunų ir nuostabų gyvenimą. Kažkada svajojau pažinoti tokių kokiąs penkiasdešimt, ir laimingai sau gyventi, paskendęs begalinėse orgijose ir išgertuvėse. Laikai keičiasi, prioritetai irgi, dabar kaip senas, gyvenimo užkankintas, vienišas vilkas, labiau norėčiau meilės ir šilumos. Pastovios.

 O to nėra. Matote, ir net neaišku, ką čia darysi. Juk nebėgsiu per visus point profilius padoresnių merginų ir nešukausiu - ehehej, mergaitės, žiūrėkit koks aš šaunus, ir visai vienišas, norit su manim susipažint? Keista tai, kad merginų aš pažinojau ir pažįstu gana daug. Neįtikėtiną kiekį, šimtų šimtus. Jau patyliu apie "Jono plotus", visai ne tokius, prie kurių buvo įpratę mano draugai Karoliniškėse, kai susirenka tokia liaudis - Jonas, jo koks draugas, ir koks dešimtis merginų. Normalu. Aš taip gyvenau, aš to norėjau, aš tą turėjau. Bet vistiek visada buvau vienišas.

 Nes aš absoliučiai nenutuokiu, ko noriu iš tų merginų. To, ką jos gali pasiūlyti, man netinka, o po to, kai susimąstau kad man tai tiktų, jau vėlu. O po to pasirodo, kad buvo ne vėlu, tiesiog reikėjo įdėti šiektiek pastangų, ir viskas dar mano rankose bet... jau nėra noro. Kažkoks aš netoks. Na, šaunuolis esu, bet vistiek kažkas netaip.

 Vakar atsisėdau virtuvėj, ir pagalvojau - Štai aš toks vat Jonas esu, na, beveik kaip ir prekinis ženklas, ir visas toks įdomus ir įvairiapusis, bet...pavyzdžiui, kokios mano savybės yra pačios pačiausios? Ko dėka aš galiu pasakyti, kad pavyzdžiui esu nuostabiausias vaikinas šioje žemėje? Mąščiau sau mąščiau, ir radau tris savybes, kuriąs vargu ar turi kiti vaikinai, bent jau, dauguma jų. Labai gražios ir nuostabios savybės, darančios mane tiesiog idealiu vaikinu/vyru. Paremtos faktais ir įrodymais, kaip sakoma. Bet kadangi mano dienoraštis tai ir taip vos ne "Jono reklaminė brošiūra", aš tų savybių neminėsiu. Bet jos yra. Štai taip, busiu paslaptingas:)

 Editai pagaliau įveikus savo principingumą ir man paskambinus, pažadėjau tai mažutei, kad būtinai ją išgirsiu, kad gavo 9 per įskaitą. Tą dabar ir darau, kadangi įrašo tema kaip sakoma, laisva. Mane veža protingos merginos. Visa kita visai neįdomu ir nesvarbu. Taip, matyt ir ilgos kojos neįdomu, jei mergina protinga. Taigi protingos merginos, nedvejokit, naudokites smegenimis ir pajamsit Joną kaip mažą kačiuką į savo rūpestingąs rankąs. Iš kitos pusės, mane nesunku sužavėti, sunku išlaikyti tą žąvesį.

 Kadangi įrašas gavosi toks gana originalus ir labai...neoficialus, galų gale perduodu linkėjimus. Visų pirma vargšelėms Rimai ir Ingai, net nežinau, kuriai labiau, nes jos kovoja su sveikata. Man atrodo, abi sukovos teigiamai. Visų antra linkėjimai savo sužadetinei Viktorijai, kuri užsispyrė man nerašyti, o ir aš jai nerašysiu iš principo, bet vistiek bučkiai jai:) Na ir kadangi būtinai šį įrašą skaitys mielasis Simis, linkėjimai ir jai, bei naudodamasis proga dar kartą siūlau grįžti iš pažinčių į pointą, nes čia mažiau ištvirkėlių ir degradavimo:)

Su pagarba,
Jonukas

Severim! 20