Man patinka tavo balsas. Tavo juokas. Tavo šypsena. Tavo lupos. Tavo plaukai. Tavo akis, jos spindi iš laimės. Tavo rankos tokios švelnios kurias norisi vis liesti ir liesti. Kad jos apglėbtu ir niekada nepaleistu nors ir reiktu išsiskirt trumpam.

Tavo žodžiai pratarti taip seksualiai skamba. Norėtųsi jo klausytis diena ir naktį. Kai tari tuos nuostabius žodžius kuriuos noriu išgirsti. Jaučių kai kuždi man į ausi ir tai kutena. O aš vis labiau prie tavęs prisitraukiu, jaučiu šiluma, kuri šildo mane ir nuramina.
Man taip patinka liesti tavo plaukus, jie tokie purus ir kvepiantis. Tu šypsaisi savo šypsena kuria galima įsimylėti pirma kartą pamačius. Lyg šiurpuliukai kūnų nueitu, per nugara, rankas, o širdyje taip gera.

Mes laimingi vienas kito glėbi, lyg sustoja laikas, pasaulis, kad pabūčiau su tavimi. Negalėčiau jo paleisti jei reiktu išeiti, nenorėčiau, širdis, protas neleistu.
Mes pasibučiuojam švelniai, jaučiam vienas kito lupų skoni, jaučių jo švelnias lupas kurios manąsias bučiuoja iš lėto.

Tiesiog banalu visada ir buvo banalybės. Kurias Svajonės ir Sukuria. Tai netikra.

Severim! 7