Ar atsimeni ta mano žvilgsnį kaip pirmą kartą tave pamačiau?
O gal atsimeni kai mokei mane groti gitara?
O atsimeni tą vakarą kai sėdėjome klausėme tavo mylimą muziką , gėrėme raudoną vyną ir kalbėjome iki ryto?
Tikriausiai neatsimeni mano išraiškos kai pamačiau tavo blogąją pusę?
O mane nors prisimeni?
Įdomu ar norėtum viską pakartoti?

Dabar aš į visus šiuos klausimus galiu drąsiai atsakyti NE..
Nebeprisimenu Tavo akių mėlynumo, nebeprisimenu tų melodijų kurias tu išmokinai mane groti, Nebeprisimenu to ryto gaivos kai sėdėjome ir gėrėme kavą taip aš ją iki šiol geriu bet dabar mėgaujuosi jos skoniu o ne prisiminimais, Nebeprisimenu ir tavo bučinių skonio kurie buvo prisotinti tiek saldumo dūmų ir metų skonio nors aš ir dabar rūkau bet ne todėl kad prisiminčiau tave o todėl kad sunaikinčiau....... Tas vakaras kai tave pasikviečiau buvo mano gyvenimo klaida kuria ištryniau paspaudusi delete. Tikriausiai nepatikėsi bet jei tave sutikčiau gatvėje praeičiau kaip pro nepažįstamąjį:) kodėl? nes Tu dabar man paprasčiausiai NIEKAS kaip ir dauguma šios žemės gyventojų ....
IR DABAR GALIU DRĄSIAI PASAKYTI NENORIU AŠ DAUGIAU PRISIMINTI TŲ AKIMIRKŲ PRALEISTŲ KARTU TODĖL SPAUDŽIU MAŽYTĮ MYGTUKĄ SAVO SMEGENYSE...

PYYYYYYP.......

PRISIMINIMAI IŠTRINTI......

GYVENIMAS GRAŽUS NES AŠ ŽAIDŽIU IR LAIMIU.....

Severim! 8