Kambarys.

Praviras langas,o jame blyškus vakaro peizažas, pasidabinęs krentančiais lapais.
Stalas.

Ant jo netvarkingai kaip bepročio mintys išsisklaidę sąsiuviniai ir knygos.

Taurė.

Iš jos dvelkia viliojantis uždrausto vyno kvapas ir nesvarbu, kad man tik septyniolika, ir kad už kitų durų mama.

Šiandien man ant visų nusispjaut.

Palikit mane vieną.

Tegu krenta lapai žemyn, apnuogindami medžių šakas.

Tegu mama šaukia kitam kambary.

Tegu kyla pastatai ir vėliai griūna jų sienos.

Aš viską stebiu, bet man nepakeliui.

Mano rankoje taurė, kurią kilsteliu.

Jaučiu, kaip šaltas ir plonas stiklas paliečia virpančias lūpas.

Aš negersiu, noriu tik vieno - pajusti skonį,

pajusti kaip sotus vyno gurkšnis

nuplaus vasaros purvą...

Severim! 3