Kai blogai jaučiuosi (nes visi mane apleidžia ir jaučiuosi niekam nereikalingas), nueinu į mišką ir kaip koks silpnaprotis prisiėdu musmirių. Nuo jų miršta musės. Kartais aš pats būnu toks niekingas kaip musė. Tais kartais mirštu ir aš. Taip ir gyvenu, po truputį naikindamas savo musiškumą.

<B. Buivydas>

Severim! 3