Parašyti yra daug lengviau, negu garsiai
pasakyti balsu. Gali pasislėpti už įmantrios sakinio konstrukcijos,
įrėminti viską dailiais bei spalvingais epitetais, pagardinti
šauktukais... Pagalvoti... Rašant nereikia žiūrėti į akis, nereikia
galvoti kur dėti rankas ir kaip nesusijuokti rimčiausioje vietoje...
Rašydamas neparausi dėl leptelėtos nesąmonės. Kalbant užduotis pasidaro
gerokai sunkesnė... Bet tuo pačiu, nepraverdamas burnos, vien tykiu buvimu šalia gali pasakyti daugybę svarbių dalykų. Tokių, kokių niekada nepajėgsi užrašyti. Tokių, kokių niekada nepertransliuos jokia televizija ar radijo stotis...
.Puikus dalykas yra draugas. Smagu atrasti artimą žmogų.
Verki ant peties, juokiesi iš tų pačių nesąmonių, keiki, guodiesi... ir
tik laikas gali pasakyti, kuriai draugų kategorijai šitas žmogus
priklauso. Laikas viską surikiuoja į lentynas, užklijuoja etiketes... Tik galiojimo datos negali žinot iki pačios paskutinės minutės... .Planai planais, o realybėje koją kartais pakiša nelauktos ir
nenumatytos kliūtys. Toks tėvų darbas - griauti maištingus mūsų planus.
.Kuo ilgiau
miegu, tuo labiau miegoti noriu. .Reggae. Reggae. Reggae.
Ei ole kommentteja vielä.
Jätä kommenttisi, aloita keskustelu!