Narc 2,0 Pradžia
37, Vilnius, Liettua

Visos istorijos turi savo pradžią bei pabaigą. Kadangi pasakosiu ne savo istoriją , reikia įgyti Jūsų pasitikėjimą, pasidalinus kokianors paslaptim apie save. Ką gi, kažkada, jaunystėje, ganėtinai daug laiko, o ir šiaip, gyvenimo, skyriau narkotikams. Ne patiems sunkiausiems, bet vistiek. O kadangi žmogus, kurio istoriją noriu papasakoti, dėl objektyvių priežaščių pats ja pasidalinti negali (jis mirė),, teks skaityti/klausytis mano interpretacijos.


Karoliniškės, kaip ir visi kiti miegamieji rajonai, niekuom nesiskiria nuo tų, kuriuos matėm filmuose datuojamuose 1970 metais. Tiesa, niekas dabar domino nelošia, apart piliečių, kurie nuo tų pačių 1970-ųjų geria vyną iš plastikinių butelių (Chateaux Anychshey) ir žaidžia tą domino toj pačioj vietoj


Bet socialinis tinklas likęs - manęs nebuvo keletą metų Lietuvoje, grįžęs namo, susitikęs su draugais (ne, ne domino žaidėjais), jau žinojau, kur įsikėlė gražios studentės, koks diedukas mirė, kam priklauso apynaujė Audi tėvų kieme. Pastebėkit, kalbu ne apie pažįstamus - o šiaip, apie rajono gyventojus. Kadangi mes čia visi gimę. Na gerai, atvyko nauja šeima iš kokio Rokiškio, bet jų sunus lanko baletą kartu su draugo dukra, ten ir susipažino, ir tt ir tt. Jeigu Jus dar nepriklausote savo rajono socialiniam tinklui - patarčiau nustoti dėlioti dėliones vakarais, skaityti knygas, kurių prasmės nesuprato net jų pačių autoriai, ir eiti bendrauti su kaimynais. Galima pradėti nuo lengviausiai įveikiamų - TIK NE VAIKAI. Pensininkai...po to pasisveikinsit su jais bekalbant ir su savo tėvų amžiaus žmonėmis, ir tt. Vaikų geriausia nekalbinti, nes tai kelia įtarimų Jūsų adekvatumu. Šiaip aš gan įtariai ži0riū ir jei mano močiutė gatvėj kalba su kažkuo, kas neturi beretės ant galvos ar lazdelės rankoj. Bet čia jau kita istorija.


O dabar einam prie pagrindinio istorijos  herojaus, Emkos. Šiaip jo vardas Rytis, bet patys suprantat, negaliu jo atskleisti viešai. Visai įmanoma, kad perskaičius paskutinį istorijos sakinį, kažkas sugalvos lakstyti po Karveliškes, kad jam žvakutę ant kapo uždegti. 

Kodėl aš pasakosiu kito žmogaus istoriją> Nes aš ją visą žinau, ir kažkur, kažkame, joje netgi dalyvavau. Patikėkit manim, geriau negu aš - niekas neparašys. Skaičiuojam ką turim, pats herojus miręs, jo geriausias vaikystės draugas - miręs. Kaimynas laiptais aukščiau - baigęs kažką tarp trijų ir aštuonių klasių. Trečioj klasėj pradėjo bėgti iš mokyklos, nuo penktos faktiškai nustojo ją lankyti. Kadangi 14-os metų dar skaitėsi, kad mokosi mokykloje, ir jam reikėjo kažkokių tais ten dokumentų, jis nuėjo į savo mokyklą ir su nuostaba sužinojo, kad anoji išsikėlė į kitą rajono pusę dar prieš metus, o čia jau lenkai reziduoja. Papasakot jis daug ką papasakotų, tik kad rašyt ar tais nenori, ar tais negali, ar tais davė įžadą automagnetolų vagių klanui, kad niekad nieko nerašys, jei tai nėra SMS. 


Kiti veikšjai, kurie galėtų papasakoti jo istorija, akcentuojasi į žodį papasakoti. Papasakoti gali, aprašinėti - ne. Jeigu beskaitydami įrašus suprasite, kad turite klausimų arba tiesiog nekantrus esate - ką gi, galėsite susisiekti su manim ir galbūt papasakosiu, su kuom pakalbėti. Nerekomenduoju tiesiog atvykti į Karoliniškes, susirasti du-tris vakarojančius su šnapso bonke vyrukus, ir pradėti uždavinėti jiems klausimus. Tai labai realus pavojus sveikatai.

Todėl teks imtis viso šito man pačiam. Tai bus pamatai knygai/scenarijui, kurį taip seniai turėjau parašyti. Bet geriau vėliau, negu niekada. Įrašus skelbsiu koncentruotai, kartą per savaitę, sekmadienį. 

Ačiū.


2 näyttökertaa
 
Kommentit

Ei ole kommentteja vielä.
Jätä kommenttisi, aloita keskustelu!

Blogi
Blogit päivitetään joka 5 minuutti