Penkios raidės
37, Vilnius, Litvanya

Prisimenu, kaip atėjai pas mane. Karštas vasaros rytas, žalumoje paskendusi aplinka, mažiukai paukščiukai ant medžių, tarsi specialiai tai progai pasiruošę čiulbėti magiškus garsus. Giedras dangus, išdidi karšta saulė, bailus katinas po kaimyno mašina - kai laukiau Tavęs, jau žinojau, visa tai ne šiaip sau. Visa tai tik didelės, laimingos istorijos pradžia...

Paskutinį kartą žviltelėjęs į veidrodį, pasiruošiau sutikti žmogų, reiškiantį penkių raidžių derinį. Ruošiausi pasitikti Tave, Edita. Gražaus, netgi drįstu sakyti, geismingo vardo šeimininkė atėjo pas mane taip, kaip ateina Svajonė sapno metu. Nepaisant viso aplinkos, gamtos grožio, Tu pasirodei lyg vaivorykštė po ilgo, depresiją keliančio, lietaus. Tą akimirką, kai pamačiau Tave, auksinė, ryški Saulė, pasislėpė Tavo šešėlyje...

Atėjai banaliai paprastai, atnešusi nebanalius pasikeitimus mano gyvenime. Atėjai savo ilgomis, grakščiomis kojomis, liepsnelės akyse bei nuodėminga, viliojanti šypsena mane kiek sutrikdė - naturalu, kad pas vyrą, matantį tokį grožį, tiesiog verda kraujas, ir kaip visi, lankę Biologiją 8-9 klasėje, žino, kur ten tas kraujas pas vyrus eina bematant tokį grožį... Ačiū Dievui, kad kraujo matyt, turiu daug. Visiems organams užtenka.

Tu atėjai, ir... Tam, kad paaiškinti, ką toliau noriu pasakyti, reiktų mano išsišiepusį snukeliuką atskanuoti ir įkelti į pointą - tada bus aišku, ką turiu omeny. Tu esi Ta Moteris, kuri man yra visos pasaulio spalvos, visi pasaulio garsai, vaizdai ir stebuklai. Savo švelniom rankom Tu įžiebei manyje kažką tokio, ko nesu matęs filmuose, ar skaitęs knygose.

Užkurenai ten, mano krūtinėje, Amžinąją Ugnį. Ugnį, kuri yra rūpestingose rankose, nepaliekama be priežiūros ne akimirkai. Ilgomis žiemos dienomis, ar vakarais, ta ugnis šildo ir verčia šypsotis - net tada, kai skauda ar sunku. Kai ateina ir išeina žmonės, kai miršta mano draugai, kai gyvenimas darosi vis sudetingesnis... Tavo dėka aš absoliučiai ramus. Laimingas. Man tiesiog gera gyventi. Tavimi...

Naktimis gy Tu nepamiršti sukelti chaotišką, aistringą, tiesiog neįitikėtiną gaisrą. Tokį, jog tomis akimirkomis, ech, toks jau esu... Pavydžiu pats sau:) Tai tobulas jausmas, tai geriausia, ką galima jausti - pavydą pačiam sau. Ką jau ten slėpti, visi vyrai nori ne tik geros, protingos, tvarkingos merginos... Kažkada sakei, kad bijai, jog gali mane prarasti. Manau, jau ir pati supranti, kaip klydai. Esi kaip terminatorius - nepršaunamas, be silpnų vietų, tobulas ginklas. Meilės ginklas.

Kiekvieną rytą, kad ir šiandien, prabudęs, aš galvoju, kaip čia Tave pakabinti, kaip sužavėti, nustebinti, prikabinti makaronų apie gražią ir laimingą ateitį. Tomis, rytinėmis akimirkomis, nuoširdžiai galvoju, kad padaryčiau viską, jog būtum mano, jog apkabintum... Ir tada Tu pramerki savo žaismingas akytes, pamurki kažką tyliai, apkabini mane, ir suprantu - man pavyko! Taip juokinga po to skaityti kaip Tau rašo visokie fanai apie tai, jog jei suteiktum jiems progą, jie Tave gerbtų, mylėtų, rupintųsi... Ankščiau pykau, o dabar juokinga. Mes abudu žinom, kodėl:)

Kaip gera, kai aplinkiniai mums turi tiek daug pastabų. Tai mes troleibuse bučiuojames per gašliai, tai mylimes per garsiai (ačiū Dievui, kad ne autobuse), tai pasinerę vienas į kitą nekreipiame dėmėsio į kitus, net ir artimiausius mums, žmonės... Kaip gera, kai mano močiūtė prašo Tavo nuotraukos pastatyti mums ant stalo į svetainę! Kaip gera, kai Tavo mama taip rūpestingai užildo ir taip jau pilną buketą gyvenimo grožio, kurį man neši, ir atsiunčia skaniausių gardėsiukų!

Kaip gera žiūrėti Tavo tėvams į akis, ir neslėpti saviškiu. Vienturtė dukrytė, tikras tėvelių džiaugsmas, gerose rankose. Ir tėveliai gali miegoti ramiai. Kaip ir visi kiti. Kaip ir mes patys, kuo toliau, tuo ramiau jaučiames... Bet geriausia, kai kažkas manęs paklausia, kada tuoksimes, o aš keletą akimirkų žiūriu į tą žmogų, kaip į kvailį - man tiesiog atrodo, jog mes jau visą amžinybę kartu, ir seniai jau kažkur ten bažnytelėj, susituokėm...

Tik visiškas kvailys nenuvestų Tavęs prie altoriaus. O Tu juk, brangioji, žinai jog aš ne kvailys. Toli gražu.

Tądien, kai pirmą kartą ėjai pas mane, jau daug ką reiškei man. Tos penkios raidės man jau buvo pačios svarbiausios, šilčiausios pasaulyje. E d i t a... ir Ačiū Tau, kad laikui bėgant atskleidei man, ką reiškia tos penkios raidės.

M e i l ė...


Post Scriptum. Šitam paprastas, trumpas tekstas, jokiu būdu neatspindi viso to, ką jaučiu savo mylimąjai moterai. Nes visos tos magijos, didumo, nepaaiškinamo banaliais žodeliais platumo, neįmanoma išdėlioti nei lietuvių, nei anglų, nei rusų kalbomis. Gal, kažkada ir pavyks...

Post Scriptum Namba II. Tekstas finansuojamas iš Dangaus Santykių Kanceliarijos, siekiant sumažinti abortų ir skyrybų kiekį, kuris pasiekė tiesiog gyvuliškus mąstelius.

156 views
 
Yorumlar
Donceee1986 06.05.2010

Gražu ir miela

justukealove 07.05.2010

grazu

Blog
Bloglar 5 dakikada bir güncelleniyor